|
 |
|
| Šiapus ir anapus Vilniaus vartų |
| Veidai ir vaizdai |
|
| Gražina Mareckaitė |
|
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Jan Bułhak, Ipolitas Cieška,
Józef Czechowicz, broliai Czyżai, Jerzy Hoppen, Abdon Korzon,
Raimondas Paknys, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Pusminkštis viršelis, 171 × 233 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-49-3 (lietuvių k.)
|
|
 |
 |
|
| Žemaitija |
| Moderni vėlyviausio Europos Krikšto atmintis |
|
Teksto autorė Irena Vaišvilaitė
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Raimondas Paknys
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 225 × 225 mm, 96 p.
Išleista Telšių vyskupo Jono Borutos SJ iniciatyva |
|
ISBN 978-9955-736-51-6 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-50-9 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva |
| Draugų atsiminimai |
|
| Sudarė Ramūnas Katilius |
|
Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva – tai draugų pagarbos duoklė poeto atminimui. Į knygą sudėti Brodskio bičiulių – lietuviškųjų ir kitų, kurių ryšio su poetu trečiasis dėmuo kadaise buvo Lietuva, – atsiminimai. Dviejų dešimčių rašytojų, mokslininkų, muzikantų, režisierių ir kt. iš Vilniaus, Varšuvos, Peterburgo, Maskvos, Londono, Niu Heiveno, Naujojo Orleano rašiniuose atgyja poeto kūrybinė biografija ir drauge svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapas. Pasakojimus iliustruoja unikalios nuotraukos, eilėraščių faksimilės ir Brodskio piešiniai iš vilniečių Elės ir Ramūno Katilių archyvo. Šią plačią laikotarpio ir visuotinę reikšmę įgijusių asmeninių ryšių panoramą siūlome visiems, kas domisi poeto gyvenimu.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 143×215 mm, 448 p. |
|
ISBN 978-9955-736-45-5 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos medinės bažnyčios |
|
| Raimondas Paknys, Dalia Vasiliūnienė |
|
Nepaisant unifikuojančio Vakarų meninių stilių ir sakralinės dailės kanonų poveikio, Lietuvos medinės šventovės yra labai savitos. Jų unikalumą formavo parapijos ir šalies įvykiai, bažnyčios globėjų bei fundatorių ambicijos ir meninis skonis, meistrų profesinės galimybės ir meninė išmonė.
Daugelis seniausių ir gražiausių, daugiausia dailės paveldo turinčių Lietuvos medinių bažnyčių yra Žemaitijoje – Beržore, Degučiuose, Lioliuose, Pikeliuose, Plateliuose ir kitur. Turtingesnėms parapijoms ar vienuolijoms priklausiusios sudėtingesnio plano bei tūrio bažnyčios (Lauksodžio, Alsėdžių) statytos gerai įgudusių, gal ir iš toliau atvykusių profesionalių statytojų, jų interjero įranga nepriekaištingo meninio lygio. Užnemunės ar ankstesnėse Vilniaus vyskupijos ribose esančios senosios medinės bažnyčios (Griškabūdžio, Prienų, Å ešuolių, Tabariškių) artimesnės stilinei mūrinei architektūrai – jas veikiausiai projektavo Vilniaus regione dirbę profesionalūs architektai, statė ir puošė patyrę meistrai.
Leidinio autoriai siekė sukurti knygą, kurioje atsiskleistų įspūdingi, bet ir neįprasti gražiausių šventovių vaizdai. Todėl čia ne tik bendri eksterjero ir interjero vaizdai, bet ir daugybė dažnai nepastebimų dalykų: unikalūs altorių, sakyklų, vargonų dekoro drožiniai, kolonų, sienų, lubų fragmentai, išlaikę kirvio žymes, saviti rakursai, padedantys pajusti medinių šventyklų žavesį.
Išdėstyti svarbūs pristatomų bažnyčių istorijos momentai, aptarti eksterjero ir interjero bruožai, svarbiausieji dailės paminklai. Yra įžanginis straipsnis.
Aprašytos ir nufotografuotos 47 Lietuvos medinės bažnyčios.
Knygą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas.
Atskiri leidiniai lietuvių ir anglų kalba.
Kietas viršelis, aplankas, 270×310 mm, 240 p. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (873 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-43-1 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-42-4 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Vilnius: asmeninė istorija |
|
| Tomas Venclova |
|
Įžanginis skyrelis „Kraštas ir tautos“ daugiausia skirtas amžinajam Vilniaus „tautiškumo“ klausimui, tolesniuosiuose – „Pagonybė ir krikščionybė“, „Renesansas ir barokas“, „Universitetas ir getas“, „Sarmatai, klasikai ir romantikai“ ir kt. – kalbama apie lemtingus įvykius, tų įvykių priežastis ir poveikį, apie miesto istoriją kūrusias asmenybes.
„[...] Vilnius – amžinas pakraštys ir paribys, ekscentriškas, kaprizingas, netaisyklingas miestas, – rašo Tomas Venclova, – su keista praeitimi, pažeidžiančia logikos ir tikimybės dėsnius. [...] Žinau, kad mano miesto tikroji praeitis yra žmonės, apie kuriuos stengiausi papasakoti – tie, kurie jį statė, gynė nuo negandų, jungė su pasauliu ir pagaliau sutapo su Vilniaus medžiais ir mūrais, su jo šlaitais, šešėliais ir žvaigždėmis. Jie nebuvo panašūs vieni į kitus, dažnai nesutarė, bet kaip tik jie padeda gyventi trumpoje man skirtoje laiko atkarpoje, kol irgi nueisiu į praeitį.“
Pasakojimo fonas knygoje – autoriaus gyvenamuoju laiku, daugiausia sovietmečiu, darytos Arūno Baltėno, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko, Mečislovo Sakalausko, Kęstučio Stoškaus ir kt. Vilniaus nuotraukos.
32 nuotraukos
Kietas viršelis, 145×215 mm, 200 p. |
|
ISBN 978-9955-736-35-6 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Vilnius: miesto portretas |
| Nuotraukų ir tekstų rinktinė |
|
Greta – esė apie Vilnių (Tomo Venclovos, Czesławo Miłoszo ir kt.), kelionių vadovų (pradedant Adamu Honoriu Kirkoru), atsiminimų (Lucy S. Dawidowicz, Alfredo Döblino, Josepho Franko ir kt.), kelionių įspūdžių (Keitho Chestertono, Annos Dostojevskajos ir kt.), laiškų (Žemaitės, Georgo Forsterio ir kt.) ištraukos, Vilniui skirtos eilės.
Įžanginiuose puslapiuose – tekstai Vilniaus gyventojų kalbomis (lietuvių, lenkų, lotynų, jidiš, rusų, baltarusių).
Sudarytojai: Izaokas Zibucas, Raimondas Paknys
Tekstus parinko ir parengė Audra Kairienė
2 variantai: lietuvių ir anglų kalbomis
240 nuotraukų
Kietas viršelis, aptrauktas drobele, dėklas su aplikacija
Spauda 5×5, formatas 250×320 mm, 360 p.
|
|
ISBN 978-9955-736-31-8 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-32-5 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Vilniaus vardai |
|
| Tomas Venclova |
|
Minkštas viršelis, 336 (angl. 350) p., 212x140 mm |
|
ISBN 9986-830-96-6 (lietuvių k.) /parduota/
ISBN 978-9955-736-22-6 (anglų k.)
|
|
|
|
|
