|
 |
|
| Namų tyloj |
| Senų interjerų fotografijos albumas |
|
| Arūnas Baltėnas |
|
Nuotraukas, nufotografuotas Lietuvos ir lietuviškos Gervėčių salos Baltarusijoje kaimuose ir miesteliuose, vienija jaukumas ir šiluma, persmelkianti visus buities daiktus, šviesa, paprastą kasdienybę paverčianti iškalbingu gyvenimo paveikslu. Tie vaizdai tarsi liudija, kad visą amžių galima nugyventi kukliai, paprastai, dorai. Ir laimingai.
Fotografo žvilgsnis išsiskiria ypatinga pagarba žmogui, jo ramiam, paprastam, bet drauge unikaliam gyvenimui. Nuotraukoms svetimas patosas, deklaratyvumas, jos nelyg atsvara kritiškam, nihilistiniam požiūriui į paprastą mūsų amžininką.
Kaip teigia fotografas, sodybų šeimininkų „aplinka pasako daugiau, nei galėtų pasakyti žodžiai. Viskas, ką lietė jų rankos, net paprasčiausi apyvokos daiktai, skleidžia šilumą ir santūrumą. Tikėjimas pačiu gyvenimu, jo grožiu, jo išmintimi duoda jiems stiprybės tą gyvenimą branginti, kad ir koks nelengvas jis būtų, ir tausoti viską, kas juos supa.“
Dailininkas Izaokas Zibucas
Kietas viršelis, 232 × 300 mm, 96 p. |
|
ISBN 978-9955-736-71-4 (lietuvių k.)
|
|
 |
 |
|
| Sielų gydytojas |
| Prisimenant Paberžės kūrėją Tėvą Stanislovą |
|
| Regina Galvanauskienė |
|
Tėvas Stanislovas, kitaip –Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918–2005), šviesi ir tvirta asmenybė, Paberžės kūrėjas ir kelių kartų̃ – sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos – ugdytojas. Kaip rašo knygos autorė Reginas Galvanauskienė, pati penkiolika metų drauge su juo Paberžėje kūrusi dvasinės atgaivos vietą, jis „tarnavo ne tik Viešpačiui, bet ir kiekvienam kenčiančiajam, skriaudžiamajam: mokė atgailauti paklydusįjį, kėlė silpnąjį ir paniekintąjį, vedė paskui save didelį būrį žmonių“.
Jo mintys – knygelėje perteiktos daugiausia jo paties žodžiais – apie gyvenimo tikslą, sielos tvirtybę, meilę, darbą, toleranciją, gebėjimą džiaugtis įkvepia ir šiandieninį žmogų.
Pasakojimą papildo nuotraukos: Paberžės senų daiktų ir liturginių reikmenų, kuriuos surinko ir restauravo Tėvas Stanislovas; taip pat jo portretai.
Fotografas Arūnas Baltėnas
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 142×212 mm, 80 p. |
|
ISBN 978-9955-736-67-7 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Šepetys repetys |
| Dainelės, pasakos, skaičiuotės, priežodžiai, mįslės |
|
| Sudarė Leonardas Sauka |
|
Vieno žymiausių lietuvių tautosakininko Leonardo Saukos žaismingos vaikų tautosakos rinkinys. Lengvai įsimenamos skaičiuotės, pasakos be galo, priežodžiai, mįslės ir kt. šmaikščiai ir neįkyriai moko pažinti aplinką, perprasti svarbiausias gyvenimo tiesas.
Atrinktieji dalykai yra tas minimumas, pagrindas, kuriuo remiantis ugdomas patriotiškumas, noras pažinti savą kultūrą ir istoriją.
Išskirtinės vertės yra knygelės iliustracijos, visas apipavidalinimas – „Šepetys repetys“ yra vieno garsiausių lietuvių knygų dailininkų Algirdo Steponavičiaus (1927–1996) kūrinys.
Iliustravo Algirdas Steponavičius
Antrasis leidimas (I leid. 1965)
Kietas viršelis, aplankas, 115x193 mm, 80 p. |
|
ISBN 978-9955-736-70-7 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Mano kinas |
| Pasaulis, kuris priklausė vyrams |
|
Juozas Budraitis
Margarita Matulytė |
|
Ši knyga – tai aktoriaus Juozo Budraičio žvilgsnis į savo profesinę kasdienybę, atskleidžiantis magišką kino virtuvę. Ilguose pokalbiuose su vizualinės kultūros tyrinėtoja dr. Margarita Matulyte aktorius prisiminė savo kelią į kiną ir vaidmenis laikotarpiu iki Nepriklausomybės – intensyviausią, reikšmingiausią ir įdomiausią darbo kine laikotarpį. Tų pokalbių turinį Matulytė sudėstė į 22 skyrius pagal filmų pavadinimus.
Atsiminimus apie patirtį filmavimų aikštelėse, susikaupimo ir įtampos momentus, džiaugsmo ir atsipalaidavimo akimirkas lydi fotografijos, kino kritikų mintys, kolegų ir žiūrovų laiškai, telegramos, sveikinimai, premjerų anonsai iš spaudos.
Skelbiama pluoštas serijos „Mano kinas“ fotografijų.
Yra gyvenimo ir kūrybos datų skyrius, smulki bibliografija, asmenvardžių rodyklė.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto Mokslo taryba rekomendavo publikuoti kaip kultūros šaltinį.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, aplankas, 171 × 240 mm, 320 p. |
|
ISBN 978-9955-736-63-9 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos pilys, dvarai, rūmai |
|
| Rasa Butvilaitė, Raimondas Paknys |
|
Pažintinė, reprezentacinė knyga-albumas, supažindinantis su savitu Lietuvos kultūros ir istorijos paveldu, miestietiškąja ir aristokratiškąja architektūra, – pilimis, dvarais ir rūmais.
Įžangoje pateikiama istorinių žinių, apibūdinama pilių, rūmų ir dvarų istorija bei tipologija, pasakojama apie šių architektūros ir istorijos paminklų raidą. Albumo dalyje pateikiama viena ar kelios kiekvieno pristatomo objekto nuotraukos ir jo apibūdinimas. Tekstų autorė – dr. Rasa Butvilaitė, tęstinio mokslinių tyrimų bei leidybos projekto „Lietuvos dvarų sodybos: atlasas“ vadovė, daugelio publikacijų dvarų tema autorė. Svarbus leidinio komponentas yra nuotraukos, kurių autorius – didelę patirtį turintis kraštovaizdžio ir architektūros fotografas Raimondas Paknys. Buvo fotografuojama visa dvaro pastatų įvairovė, senųjų parkų likučiai. Stengtasi atskleisti konstrukcijos, faktūros, detalės grožį, per detalę parodyti pastato istoriją.
Daugelis pilių, rūmų, kai kurios dvarų sodybos tvarkomos ir prižiūrimos pavyzdingai, kitos sodybos, dažniausiai nutolusios nuo didmiesčių, nepastebėtos nyksta. Apie šį vertingą paveldo klodą visuomenė žino dar nepakankamai. Tad šiuo leidiniu siekiama priminti unikalų Lietuvos kultūros paveldą, sužadinti norą pažinti ir puoselėti dvarų sodybas ir dvarų kultūros vertybes, skatinti mintis apie jų apsaugą, atgaivinimą ir taip prisidėti prie šio palikimo išsaugojimo ir vertės atkūrimo.
Tekstų autorė Rasa Butvilaitė
Nuotraukų autorius Raimondas Paknys
Dailininkas Izaokas Zibucas
Kietas viršelis, 270 × 310 mm, 228 p.
Du variantai: lietuvių ir anglų k. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (1730 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-55-4 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-54-7 (anglų k.)
|
|
|
|
|
