Paieška Visos knygos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
 
Mūro istorijos
(WALL STORIES)
iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos
Tai buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstančio paveldo fotografijų albumas.
Griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai fotografiniuose atvaizduose leidžia pajusti, koks įvairus ir turtingas tas seniai praeitin nugarmėjęs pasaulis. Dailės tyrinėtojas Viktoras Liutkus sako, kad žvelgiant į šiuos vaizdus jį „dilgino ir baugino šių mūrų vienatvė, spengianti tyla aplinkui, kai po nuspausto fotoaparato mygtuko tiems paminklams ateityje beliko tik laiko begalybė. Nematau šešėlių, tik slogią prieblandą, nėra žmonių, o ir aplinka skurdi, graudi ir proziška [...]. Šių architektūrinių vaizdų estetika yra žiauri: ji (daugeliu atvejų) konstatuoja paminklo mirtį.“
Vienintelis būdas pasipriešinti naikinančiai laiko galiai – fotografuoti. Tai daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje daro šio albumo autorius, o jo sukurti atvaizdai, kaip teigia dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, „monumentalūs, atidžiai apmąstyti, meistriškai nufotografuoti“.
Dabar režimo sukaustytoje Baltarusijoje ir karo siaubiamoje Ukrainoje, kai terorizuojami ir žūsta žmonės, paminklai naikinami ne vien laiko. Net ir išlikusius juos pamatyti galėsime negreit. Tad fotografijos įgyja dar svaresnio liudijimo vertę.
Albumas parengtas parodų „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2016), „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (2019) ir būsimos parodos šiame muziejuje pagrindu.
Albume skelbiamos Tomo Venclovos, Giedrės Jankevičiūtės ir Rimvydo Petrausko esė. Šalia fotografijų – istoriko komentarai, kuriuose trumpai aptariama objekto vertė ir svarbiausi jo istorijos momentai. Išleisti du albumo variantai – lietuviškas ir angliškas.

Formatas 260×338 mm

Kietas įrišimas
 Pirkti knygą...
ISBN 978-9955-736-86-8 (lietuvių k.)
Maestro Saulius Sondeckis
t. I Dirigentas ir mokytojas
t. II Asmenybės mastas
Leonidas Melnikas

Monografija skirta vieno žymiausių XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvos muzikų Sauliaus Sondeckio (1928–2016) kūrybos keliui. Du tomai, kone tūkstantis puslapių – tokios apimties leidinys rodo ir asmenybės išskirtinumą, ir nuopelnų mastą.
Monografijoje atskleistas Sondeckio brandos kelias ir įvairiapusė veikla. Gyvenamuoju metu buvęs labai garsus, laikui bėgant Maestro minimas vis rečiau – ką gi, tokia atlikėjų meno specifika, – tad ši monografija primins skaitančiai visuomenei, kiek daug Sondeckis padarė, kokį milžinišką poveikį savo laikui turėjo. Jis ugdė muzikus ir muzikos klausytojus, atvėrė jiems naujus meno horizontus, kūrė orkestrus ir naujas muzikinio gyvenimo tradicijas, iškėlė savo vadovaujamus kolektyvus  į tarptautines aukštumas, atvedė į Lietuvą pasaulinio garso solistus, bendradarbiavo su iškiliais, XX a. muzikos klasikais tapusiais kompozitoriais. Savo darbais jis garsino Lietuvą pasaulyje, be jo vardo neįsivaizduojama Lietuvos kultūros istorija.
Veikalo autorius prof. Leonidas Melnikas mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kai ten dėstė Saulius Sondeckis, grojo su jo vadovaujamais mokyklos ir kitais orkestrais, vėliau buvo jo kolega ir artimas draugas. Jis intensyviai bendravo su Maestro paskutiniais jo gyvenimo metais, užrašė daugybę pokalbių su juo ir jį pažinojusiais įvairių šalių muzikais, kruopščiai ištyrinėjo didžiulį Sondeckių archyvą ir visa, kas siejasi su jo kūrybiniu gyvenimu. Itin gausi medžiaga autoriui padėjo sukurti įspūdingą Maestro Sondeckio portretą.
Sondeckis lavinosi pokariu, tad prireikė valios ir ryžto siekti muziko karjeros, tačiau didžiulis jo talentas teikė pasitikėjimo ir jėgų. Gana greitai išryškėjo ir kitas – vadovo – talentas: 1955 m. jis ėmė vadovauti M. K. Čiurlionio meno mokyklos orkestrui ir jį išugdęs iki aukščiausio profesinio lygio 1976 m. Vakarų Berlyne pelnė Herberto von Karajano jaunimo orkestrų konkurso aukso medalį. Tai buvo iki šiol nepranokta pergalė, didžiulė paskata Lietuvos muzikinei kultūrai. Sondeckio pėdsakai labai ryškūs ne vien moksleivių, bet ir studentų muzikų ugdymo srity: ilgus metus jis dirbo dab. Muzikos ir teatro akademijoje;  be to, buvo vienas svarbiausių muzikos mokyklų tinklų kūrėjų, muzikos pedagogų ugdytojų. 1960 m. įkūrė Lietuvos kamerinį orkestrą ir 44 metus  jam vadovavo, su juo pasiekė plataus pripažinimo. 1989 m. sukūrė „Sankt Peterburgo Cameratą“  (vėliau – Sankt Peterburgo Ermitažo orkestras), jam vadovavo 25 metus. 1996 m. kartu su Gidonu Kremeriu dalyvavo kuriant „Kremerata Baltica“, ugdė orkestrą, dirigavo pirmuosius koncertus bei pasirodymus prestižiniuose festivaliuose. Buvo Patrų (Graikija) „Hellas Orchestra of Patras“ vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, nuo 2004 m. orkestro „Maskvos virtuozai“ vyriausiasis kviestinis dirigentas.
 
Maestro koncertavo garsiausiose pasaulio salėse: Vienos „Musikverein“, Berlyno filharmonijoje ir „Konzerthaus“, Paryžiaus „Pleyel“ ir „Gaveau“, Madrido „Teatro Real“ ir „Auditorio Nacional de Música“, Maskvos konservatorijos Didžiojoje, Tokijo „Santory Hall“, Osakos „Symphonie Hall“ etc.; su žymiausiais solistais: smuikininkais Olegu Kaganu, Leonidu Kavakosu, Gidonu Kremeriu, Igoriu Oistrachu, Vladimiru Spivakovu, Maksimu Vengerovu, altininku Jurijumi Bašmetu, violončelininkais Davidu Geringu, Natalija Gutman, Miša Maiskiu, Mstislavu Rostropovičiumi, trimitininkais Timofejumi Dokšiceriu, Sergejumi Nakariakovu, Guy Touvronu, fleitininku Aurèle’iu Nicolet, obojininku François Leluex, vargonininkais Jeanu Guillou ir Edgaru Krappu, pianistais Justumi Frantzu, Jevgenijumi Kisinu, Vladimiru Krainevu,  Nikolajumi Luganskiu, Denisu Macujevu, Tatjana Nikolajeva, Grigorijumi Sokolovu, dainininkais Dmitrijumi Chvorostovskiu, Vaclovu Daunoru, Ana Netrebko, Virgilijumi Noreika, Jelena Obrazcova etc. Jį bendradarbiauti kvietė „Sony Classical“, „Victor“, „Warner Music Group“ ir kitos garsios įrašų kompanijos. Pats maestro dirigavo daugeliui pasaulio orkestrų: Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Danijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Kanados, Taivano etc., tarp jų ir pasaulinio garso kolektyvams – Berlyno filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Paryžiaus radijo ir televizijos, Belgijos nacionaliniam; buvo meno tarybų narys, muzikos konkursų žiuri narys ir pirmininkas. Nusipelnė ir aktualiajai muzikai: jo išugdytų orkestrų galimybės paskatino sukurti muzikos kūrinį arba patikėti jo premjerą pasaulinio garso kompozitorius Arvą Pärtą, Alfredą Schnittke?ę, Peterį Vaską ir kt. Jis parengė apie 200 lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras.
Sondeckio sumanymai atgaivino rutinišką Lietuvos muzikinį gyvenimą: jis inicijavo pirmąjį Vilniaus kamerinės muzikos festivalį (1967) ir buvo vienas organizatorių;  buvo naujamečių koncertų su Josepho Haydno „Atsisveikinimo simfonija“ (nuo 1966), koncertų Trakų pilies menėje (nuo 1967), „Nakties serenadų“ Palangoje prie Tiškevičių rūmų (nuo 1971), koncertų Šv. Jonų bažnyčioje Sausio 13-osios aukoms atminti (nuo 1992) iniciatorius ir dalyvis. Jo vardu pavadinta Šiaulių menų gimnazija.


Kieti viršeliai, 171×240 mm, t. I – 476 p., t. II – 496 p.
 
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
 Pirkti knygą...
ISBN 978-9955-736-83-7 (lietuvių k.)
Lietuvos istorija visiems
t. II
Tomas Venclova
Lietuvos istoriją visiems parašė ­poetas, ­eseistas, Jeilio universiteto profesorius, vienas aktyviausių Lietuvos inte­lektualų ­Tomas Venclova. Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo nean­der­taliečių ir ­kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios ­Kunigaikštystės ­padalijimais; antrajame tome dėstoma tolesnė istorija iki atkurtos Nepriklausomybės įtvirtinimo 1991-aisiais žlugus SSRS. Knyga stebina autoriaus akiračio platumu, gebėjimu apibendrinti, ­įkontekstinti, atrinkti iškalbingų detalių, o labiausiai — savitu požiūriu į skaudžius ar vis dar ginčijamus praeities įvykius. Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas. Tikrasis patriotizmas, jo manymu, prasideda ten, kur baigiasi visi (taip pat pseudopatriotiniai) nutylėjimai ir iškraipymai.

"[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys",-rašo autorius įžangoje. 384 p., 496 iliustracijos, 12 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

170x235 mm

Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį
Aldona Liobytė
Šešių folkloriškųjų pasakų – „Šimto zuikių piemuo“, „Sniego mergelė“, „Ežerinis“, „Ramunė“, „Laumiukas“ ir „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ – rinkinys pirmą kartą išleistas 1970 m., o 1985 ir 2007 m. buvo pakartotas. Ši laida jau ketvirtoji. Aldona Liobytė (1915–1985), pati kukliai vertindama savo rašytojos talentą, visgi pripažino, kad „smėlio bandelių“ (kūrinių vaikams) „iškepusi“ apie milijoną – toks bendras jos gyvenimo metais išleistų pasakų ir pjesių tiražas. Gerai pažindama vaiko pasaulį, naudodamasi folkloro ištekliais, savita kalbos raiška ir – nepaneigsi – literatūriniu talentu ji sugebėjo perpasakoti tarptautinės kilmės folklorinius siužetus taip ypatingai, kad knyga iki šiol mielai skaitoma, augina jau bene trečią kartą skaitytojų.
Žinoma, knygos sėkmę labai nulėmė dailininkė Birutė Žilytė: už vaizduotę žadinančias, stebuklingas erdves atveriančias ryškiaspalves iliustracijas, kurios ir šiandien, po pusės amžiaus, atrodo pralenkusios laiką, iliustruotoja 1971 m. Leipcigo tarptautinėje knygų parodoje pelnė aukso medalį.
Knyga atveria ne tik spalvingą pasakų pasaulį – pasakojimai, iliustracijos ir bendras apipavidalinimas siūlo puikų knygos meno pavyzdį.

Dailininkė Birutė Žilytė

Kietas viršelis
215x285
104 p.
IV laida
Karalių kuria aplinka
Operos solistas Vaclovas Daunoras
Sudarė Jūratė Katinaitė
Knyga apie vieną ryškiausių ir talentingiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir išskirtinių artistinių gabumų menininką, ilgametį LNOBT solistą, vokalo pedagogikos profesorių, Sąjūdžio aktyvistą Vaclovą Daunorą (g. 1937).
Nuo jaunumės žavėjęs nuostabiu balsu ir įtaiga, Daunoras nuėjo ilgą ir efektingą, radikalių posūkių nestokojantį profesinės karjeros kelią. Laimėjęs prestižinius konkursus, stažavęs Milano „La Scalos“ teatre, patekęs į sovietinės valdžios nemalonę, jis vis tiek išsikovojo visus menininkams anuomet skiriamus titulus, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę įžengė į reikšmingiausią pasaulio operos sceną – prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre debiutavo sulaukęs 59-erių ir dainavo jame 10 sezonų!

Milžinišką artistinę ir vokalinę patirtį Daunoras išdėstė memuarų dalyje. Knygoje apie bičiulį ir mokytoją pasakoja Giedrė Kaukaitė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Sofija Jonaitytė, Ričardas Daunoras, Edmundas Gedgaudas, Robertas Bekionis, Vytautas Laurušas ir kt.
Sudarytoja Jūratė Katinaitė pateikia išsamų pasakojimą apie operos solisto karjerą ir atidžiai, nešališkai, dokumentuotai nagrinėja dviejų operos grandų – Daunoro ir Virgilijaus Noreikos – konfliktą.
Yra kūrybos ir gyvenimo chronologija, vardynas.
Knyga iliustruota nuotraukomis ir dokumentais, liudijančiais menininko kelią, taip pat Daunoro tapybos reprodukcijomis.

Kieti viršeliai, aplankas, 171×240 mm, 264 p.

Dailininkas Jokūbas Jacovskis
 Pirkti knygą...
ISBN 978-9955-736-79-0
Lietuvos istorija visiems
t. I
Tomas Venclova
Vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova, svarbiausiu savo pašaukimu laikantis poeziją, ištikimai vykdo ir švietėjo misiją. Per keliolika bendradarbiavimo su R. Paknio leidykla metų buvo išleista jo Vilnius: vadovas po miestą, Vilnius: asmeninė istorija bei du iš esmės skirtingi Vilniaus vardų leidimai. Plačiausias ir giliausias išsilavinimas, nepaprasta atmintis, rašytojo talentas lemia, kad šviečiamosios Venclovos knygos, išlaikydamos aukštą intelektualinį lygį, pasiekia gana platų skaitytojų ratą.
Tokia ir Lietuvos istorija visiems – joje savitai, vencloviškai, pasakojami Lietuvos istorijos siužetai, argumentuotai, nešališkai išnarpliojami skaudžiausi jos mazgai: santykių su Rusija ar Lenkija kritiniai epizodai, geopolitiniai pokyčiai ir kt. Pasakojama pateikiant platų ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekstą, įterpiant grožinės prozos ir poezijos citatų – šitaip supažindinama ne tik su istorija, bet ir su istorine beletristika.
Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas – suprantama, ši knyga yra dar vienas autoriaus pasaulėžiūros paliudijimas. Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais; tolesnė istorija dėstoma netrukus pasirodysiančiame antrajame tome.
„[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys“, – rašo autorius įžangoje. 336 p., 439 iliustracijos, 18 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

170×235 mm

Dailininkas Jokūbas Jacovskis
 Pirkti knygą...
ISBN ISBN 978-9955-736
Dainavos šalies senų žmonių padavimai
Vincas Krėvė
Dainavos šalies senų žmonių padavimuose (1913) Vincas Krėvė sukūrė ryškų, savitą priešistorinės, legendinės mūsų tautos praeities vaizdą. Padavimų pasakojimo centre – nuolatinės lietuvių kovos su gudais, lenkais ir kryžiuočiais. Lietuva čia – pasakų šalis, kur tarp neįžengiamų girių, sraunių upių krantuose, ant piliakalnių dunkso aukštos pilys ir dvarai vario durimis, o juose gyvena išmintingi valdovai, skaisčios jų dukros ir narsūs sūnūs, visada pasiryžę atsisakyti idiliškos medžioklių ir puotų kasdienybės, jei tik reikia ginti Tėvynę...
Padavimai yra unikumas lietuvių literatūroje – Krėvė parašė originalų herojinį epą, maža to, sukūrė jam nepriekaištingą išraišką: suformavo to visiškai kitoniško, legendinio, pasaulio žodyną (daug retų Lietuvių kalbos žodyno žodžių iliustruojami tik Krėvės Padavimų sakiniais!) ir poetinę sintaksę, primenančią lietuvių dainas ir raudas.
Klasikinis lietuvių literatūros kūrinys, daugelį dešimtmečių esantis mokyklų programose, šiuolaikinį skaitytoją žavi nepranokstama kalba ir aukštų idealų gynimu. Skelbiama pagal Vinco Krėvės Rinktinius raštus (1982), tekstas peržiūrėtas ir pakoreguotas atsižvelgiant į kitas padavimų laidas.

Grafikas, tapytojas Algirdas Steponavičius buvo vienas ryškiausių praėjusio šimtmečio antros pusės dailininkų. Kurdamas knygų iliustracijas, jis gilinosi į tautos mitines šaknis, į mitologiją, tautosaką, tautodailę ir visa tai pavertė ilgainiui vis didesnę vertę įgyjančia knygos dailės klasika. Knygą suvokdamas kaip vientisą kūrinį, jis buvo vienas iš tų menininkų, kurie perkeitė lig tol vyravusį požiūrį į daiilininko iliustruotojo vaidmenį. Geriausi, didžiausią įtaką knygos meno raidai padarę pavyzdžiai – jo iliustruotas tautosakos rink. Šepetys repetys (1965, 2016; sudaryt. L. Sauka), Petro Cvirkos Nemuno šalies pasakos (1988), taip pat Krėvės Padavimai (1973) – čia jo kūrybos savitumas sidabrine šviesa sušvito kiekvienoje linijoje, kiekvienoje meninėje formoje ir visame knygos rūme.

132×190 mm

Dailininkas Algirdas Steponavičius
 Pirkti knygą...
ISBN 978-9955-736-77-6
Paieška Visos knygos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15