|  | 
|  |  | 
| Mūro istorijos |  | (WALL STORIES) |  |  |  | iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Tai buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstančio paveldo fotografijų albumas.
 Griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai fotografiniuose atvaizduose leidžia pajusti, koks įvairus ir turtingas tas seniai praeitin nugarmėjęs pasaulis. Dailės tyrinėtojas Viktoras Liutkus sako, kad žvelgiant į šiuos vaizdus jį „dilgino ir baugino šių mūrų vienatvė, spengianti tyla aplinkui, kai po nuspausto fotoaparato mygtuko tiems paminklams ateityje beliko tik laiko begalybė. Nematau šešėlių, tik slogią prieblandą, nėra žmonių, o ir aplinka skurdi, graudi ir proziška [...]. Šių architektūrinių vaizdų estetika yra žiauri: ji (daugeliu atvejų) konstatuoja paminklo mirtį.“
 Vienintelis būdas pasipriešinti naikinančiai laiko galiai – fotografuoti. Tai daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje daro šio albumo autorius, o jo sukurti atvaizdai, kaip teigia dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, „monumentalūs, atidžiai apmąstyti, meistriškai nufotografuoti“.
 Dabar režimo sukaustytoje Baltarusijoje ir karo siaubiamoje Ukrainoje, kai terorizuojami ir žūsta žmonės, paminklai naikinami ne vien laiko. Net ir išlikusius juos pamatyti galėsime negreit. Tad fotografijos įgyja dar svaresnio liudijimo vertę.
 Albumas parengtas parodų „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2016),  „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (2019) ir būsimos parodos šiame muziejuje pagrindu.
 Albume skelbiamos Tomo Venclovos, Giedrės Jankevičiūtės ir Rimvydo Petrausko esė. Šalia fotografijų – istoriko komentarai, kuriuose trumpai aptariama objekto vertė ir svarbiausi jo istorijos momentai. Išleisti du albumo variantai – lietuviškas ir angliškas.
 
 Formatas 260×338 mm
 
 Kietas įrišimas
 |  |  |  | ISBN 978-9955-736-86-8 (lietuvių k.) 
 |  |  |  |  
|  |  | 
| Maestro Saulius Sondeckis |  | t. I Dirigentas ir mokytojas t. II Asmenybės mastas
 |  |  |  | Leonidas Melnikas |  |  |  | Monografija  skirta vieno žymiausių XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvos muzikų Sauliaus  Sondeckio (1928–2016) kūrybos keliui. Du tomai, kone tūkstantis puslapių –  tokios apimties leidinys rodo ir asmenybės išskirtinumą, ir nuopelnų mastą. Monografijoje  atskleistas Sondeckio brandos kelias ir įvairiapusė veikla. Gyvenamuoju metu  buvęs labai garsus, laikui bėgant Maestro minimas vis rečiau – ką gi, tokia  atlikėjų meno specifika, – tad ši monografija primins skaitančiai visuomenei, kiek  daug Sondeckis padarė, kokį milžinišką poveikį savo laikui turėjo. Jis ugdė  muzikus ir muzikos klausytojus, atvėrė jiems naujus meno horizontus, kūrė  orkestrus ir naujas muzikinio gyvenimo tradicijas, iškėlė savo vadovaujamus kolektyvus   į tarptautines aukštumas, atvedė į  Lietuvą pasaulinio garso solistus, bendradarbiavo su iškiliais, XX a. muzikos  klasikais tapusiais kompozitoriais. Savo darbais jis garsino Lietuvą pasaulyje,  be jo vardo neįsivaizduojama Lietuvos kultūros istorija.
 Veikalo  autorius prof. Leonidas Melnikas mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kai  ten dėstė Saulius Sondeckis, grojo su jo vadovaujamais mokyklos ir kitais orkestrais,  vėliau buvo jo kolega ir artimas draugas. Jis intensyviai bendravo su Maestro  paskutiniais jo gyvenimo metais, užrašė daugybę pokalbių su juo ir jį  pažinojusiais įvairių šalių muzikais, kruopščiai ištyrinėjo didžiulį Sondeckių  archyvą ir visa, kas siejasi su jo kūrybiniu gyvenimu. Itin gausi medžiaga autoriui  padėjo sukurti įspūdingą Maestro Sondeckio portretą.
 Sondeckis  lavinosi pokariu, tad prireikė valios ir ryžto siekti muziko karjeros, tačiau  didžiulis jo talentas teikė pasitikėjimo ir jėgų. Gana greitai išryškėjo ir  kitas – vadovo – talentas: 1955 m. jis ėmė vadovauti M. K. Čiurlionio meno  mokyklos orkestrui ir jį išugdęs iki aukščiausio profesinio lygio 1976 m.  Vakarų Berlyne pelnė Herberto von Karajano jaunimo orkestrų konkurso  aukso medalį. Tai buvo iki šiol nepranokta pergalė, didžiulė paskata Lietuvos  muzikinei kultūrai. Sondeckio pėdsakai labai ryškūs ne vien moksleivių, bet ir  studentų muzikų ugdymo srity: ilgus metus jis dirbo dab. Muzikos ir teatro  akademijoje;  be to, buvo vienas  svarbiausių muzikos mokyklų tinklų kūrėjų, muzikos pedagogų ugdytojų. 1960 m. įkūrė  Lietuvos kamerinį orkestrą ir 44 metus   jam vadovavo, su juo pasiekė plataus pripažinimo. 1989 m. sukūrė „Sankt  Peterburgo Cameratą“  (vėliau – Sankt  Peterburgo Ermitažo orkestras), jam vadovavo 25 metus. 1996 m. kartu su Gidonu  Kremeriu dalyvavo kuriant „Kremerata Baltica“, ugdė orkestrą, dirigavo  pirmuosius koncertus bei pasirodymus prestižiniuose festivaliuose. Buvo Patrų  (Graikija) „Hellas Orchestra of  Patras“ vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, nuo 2004 m. orkestro „Maskvos virtuozai“ vyriausiasis kviestinis dirigentas.
 
 Maestro  koncertavo garsiausiose pasaulio salėse: Vienos  „Musikverein“, Berlyno filharmonijoje ir „Konzerthaus“, Paryžiaus „Pleyel“ ir  „Gaveau“, Madrido „Teatro Real“ ir „Auditorio Nacional de Música“, Maskvos konservatorijos Didžiojoje, Tokijo „Santory  Hall“, Osakos „Symphonie Hall“ etc.; su žymiausiais solistais: smuikininkais Olegu Kaganu, Leonidu  Kavakosu, Gidonu Kremeriu, Igoriu Oistrachu, Vladimiru Spivakovu,  Maksimu Vengerovu, altininku Jurijumi Bašmetu, violončelininkais Davidu Geringu,  Natalija Gutman, Miša Maiskiu, Mstislavu Rostropovičiumi,  trimitininkais Timofejumi Dokšiceriu, Sergejumi Nakariakovu, Guy Touvronu,  fleitininku Aurèle’iu Nicolet, obojininku François Leluex, vargonininkais Jeanu Guillou ir Edgaru  Krappu, pianistais Justumi Frantzu, Jevgenijumi Kisinu, Vladimiru  Krainevu,  Nikolajumi Luganskiu, Denisu  Macujevu, Tatjana Nikolajeva, Grigorijumi Sokolovu, dainininkais Dmitrijumi Chvorostovskiu, Vaclovu Daunoru, Ana Netrebko, Virgilijumi Noreika, Jelena Obrazcova etc. Jį bendradarbiauti kvietė  „Sony Classical“, „Victor“, „Warner Music Group“ ir kitos garsios įrašų  kompanijos. Pats maestro dirigavo daugeliui pasaulio orkestrų: Rusijos, Lenkijos,  Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Danijos, Prancūzijos,  Belgijos, Švedijos, Kanados, Taivano etc., tarp jų ir pasaulinio garso  kolektyvams – Berlyno filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Paryžiaus radijo ir  televizijos, Belgijos nacionaliniam; buvo meno tarybų narys, muzikos konkursų  žiuri narys ir pirmininkas. Nusipelnė ir aktualiajai muzikai: jo išugdytų  orkestrų galimybės paskatino sukurti muzikos kūrinį arba patikėti jo premjerą  pasaulinio garso kompozitorius Arvą Pärtą, Alfredą Schnittkeʼę, Peterį Vaską ir kt. Jis parengė apie 200 lietuvių  kompozitorių kūrinių premjeras.
 Sondeckio  sumanymai atgaivino rutinišką Lietuvos muzikinį gyvenimą: jis inicijavo pirmąjį  Vilniaus kamerinės muzikos festivalį (1967) ir buvo vienas organizatorių;  buvo naujamečių koncertų su Josepho Haydno  „Atsisveikinimo simfonija“ (nuo  1966), koncertų Trakų pilies menėje (nuo 1967), „Nakties serenadų“ Palangoje prie Tiškevičių rūmų (nuo 1971),  koncertų Šv. Jonų bažnyčioje Sausio  13-osios aukoms atminti (nuo 1992) iniciatorius ir dalyvis. Jo  vardu pavadinta Šiaulių menų gimnazija.
 Kieti viršeliai, 171×240 mm, t. I – 476 p., t. II – 496 p.
 
 Dailininkas Jokūbas Jacovskis
 |  |  |  | ISBN 978-9955-736-83-7 (lietuvių k.) 
 |  |  |  |  
|  |  | 
| Karalių kuria aplinka |  | Operos solistas Vaclovas Daunoras |  |  |  | Sudarė Jūratė Katinaitė |  |  |  | Knyga apie vieną ryškiausių ir talentingiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir išskirtinių artistinių gabumų menininką, ilgametį LNOBT solistą, vokalo pedagogikos profesorių, Sąjūdžio aktyvistą Vaclovą Daunorą (g. 1937). Nuo jaunumės žavėjęs nuostabiu balsu ir įtaiga, Daunoras nuėjo ilgą ir efektingą, radikalių posūkių nestokojantį profesinės karjeros kelią. Laimėjęs prestižinius konkursus, stažavęs Milano „La Scalos“ teatre, patekęs į sovietinės valdžios nemalonę, jis vis tiek išsikovojo visus menininkams anuomet skiriamus titulus, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę įžengė į reikšmingiausią pasaulio operos sceną – prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre debiutavo sulaukęs 59-erių ir dainavo jame 10 sezonų!
 
 Milžinišką artistinę ir vokalinę patirtį Daunoras išdėstė memuarų dalyje. 
Knygoje apie biÄiulį ir mokytojÄ… pasakoja GiedrÄ— KaukaitÄ—, Gražina RuÄytÄ—-LandsbergienÄ—, Sofija JonaitytÄ—, RiÄardas Daunoras, Edmundas Gedgaudas, Robertas Bekionis, Vytautas LauruÅ¡as ir kt.
 Sudarytoja Jūratė Katinaitė pateikia išsamų pasakojimą apie operos solisto karjerą ir atidžiai, nešališkai, dokumentuotai nagrinėja dviejų operos grandų – Daunoro ir Virgilijaus Noreikos – konfliktą.
 Yra kūrybos ir gyvenimo chronologija, vardynas.
 Knyga iliustruota nuotraukomis ir dokumentais, liudijanÄiais menininko keliÄ…, taip pat Daunoro tapybos reprodukcijomis.
 
 Kieti viršeliai, aplankas, 171×240 mm, 264 p.
 
 Dailininkas Jokūbas Jacovskis
 |  |  |  | ISBN 978-9955-736-79-0 
 |  |  |  |  
|  |  | 
| Lietuvos istorija visiems |  | t. I |  |  |  | Tomas Venclova |  |  |  | Vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova, svarbiausiu savo paÅ¡aukimu laikantis poezijÄ…, iÅ¡tikimai vykdo ir Å¡vietÄ—jo misijÄ…. Per keliolika bendradarbiavimo su R. Paknio leidykla metų buvo iÅ¡leista jo Vilnius: vadovas po miestÄ…, Vilnius: asmeninÄ— istorija  bei du iÅ¡ esmÄ—s skirtingi Vilniaus vardų leidimai. PlaÄiausias ir giliausias iÅ¡silavinimas, nepaprasta atmintis, raÅ¡ytojo talentas lemia, kad Å¡vieÄiamosios Venclovos knygos, iÅ¡laikydamos aukÅ¡tÄ… intelektualinį lygį, pasiekia gana platų skaitytojų ratÄ…. Tokia ir Lietuvos istorija visiems – joje savitai, vencloviÅ¡kai, pasakojami Lietuvos istorijos siužetai, argumentuotai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡narpliojami skaudžiausi jos mazgai: santykių su Rusija ar Lenkija kritiniai epizodai, geopolitiniai pokyÄiai ir kt. Pasakojama pateikiant platų ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekstÄ…, įterpiant grožinÄ—s prozos ir poezijos citatų – Å¡itaip supažindinama ne tik su istorija, bet ir su istorine beletristika.
 Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas – suprantama, ši knyga yra dar vienas autoriaus pasaulėžiūros paliudijimas.
Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertalieÄių ir kromanjonieÄių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystÄ—s padalijimais; tolesnÄ— istorija dÄ—stoma netrukus pasirodysianÄiame antrajame tome.
 „[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys“, – rašo autorius įžangoje.
336 p., 439 iliustracijos, 18 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
 
 170×235 mm
 
 Dailininkas Jokūbas Jacovskis
 |  |  |  | ISBN ISBN 978-9955-736 
 |  |  |  |  
|  |  | 
| Dainavos Å¡alies senų žmonių padavimai |  |  |  | Vincas KrÄ—vÄ— |  |  |  | Dainavos Å¡alies senų žmonių padavimuose (1913) Vincas KrÄ—vÄ— sukÅ«rÄ— ryÅ¡kų, savitÄ… prieÅ¡istorinÄ—s, legendinÄ—s mÅ«sų tautos praeities vaizdÄ….  Padavimų pasakojimo centre – nuolatinÄ—s lietuvių kovos su gudais, lenkais ir kryžiuoÄiais. Lietuva Äia – pasakų Å¡alis, kur tarp neįžengiamų girių, sraunių upių krantuose, ant piliakalnių dunkso aukÅ¡tos pilys ir dvarai vario durimis, o juose gyvena iÅ¡mintingi valdovai, skaisÄios jų dukros ir narsÅ«s sÅ«nÅ«s, visada pasiryžę atsisakyti idiliÅ¡kos medžioklių ir puotų kasdienybÄ—s, jei tik reikia ginti TÄ—vynÄ™... Padavimai yra unikumas lietuvių literatÅ«roje – KrÄ—vÄ— parašė originalų herojinį epÄ…, maža to, sukÅ«rÄ— jam nepriekaiÅ¡tingÄ… iÅ¡raiÅ¡kÄ…: suformavo to visiÅ¡kai kitoniÅ¡ko, legendinio, pasaulio žodynÄ… (daug retų Lietuvių kalbos žodyno žodžių iliustruojami tik KrÄ—vÄ—s Padavimų sakiniais!) ir  poetinÄ™ sintaksÄ™, primenanÄiÄ… lietuvių dainas ir raudas.
 Klasikinis lietuvių literatÅ«ros kÅ«rinys, daugelį deÅ¡imtmeÄių esantis mokyklų programose, Å¡iuolaikinį skaitytojÄ… žavi nepranokstama kalba ir aukÅ¡tų idealų gynimu.
Skelbiama pagal Vinco Krėvės Rinktinius raštus (1982), tekstas peržiūrėtas ir pakoreguotas atsižvelgiant į kitas padavimų laidas.
 
 Grafikas, tapytojas Algirdas SteponaviÄius buvo vienas ryÅ¡kiausių praÄ—jusio Å¡imtmeÄio antros pusÄ—s dailininkų. Kurdamas knygų iliustracijas, jis gilinosi į tautos mitines Å¡aknis, į mitologijÄ…,  tautosakÄ…, tautodailÄ™ ir visa tai pavertÄ— ilgainiui vis didesnÄ™ vertÄ™ įgyjanÄia knygos dailÄ—s klasika. KnygÄ… suvokdamas kaip vientisÄ… kÅ«rinį, jis buvo vienas iÅ¡ tų menininkų, kurie perkeitÄ— lig tol vyravusį požiÅ«rį į daiilininko iliustruotojo vaidmenį. Geriausi, didžiausiÄ… įtakÄ… knygos meno raidai padarÄ™ pavyzdžiai – jo iliustruotas tautosakos rink. Å epetys repetys (1965, 2016; sudaryt. L. Sauka), Petro Cvirkos Nemuno Å¡alies pasakos (1988), taip pat KrÄ—vÄ—s Padavimai (1973) – Äia jo kÅ«rybos savitumas sidabrine Å¡viesa suÅ¡vito kiekvienoje linijoje, kiekvienoje meninÄ—je formoje ir visame knygos rÅ«me.
 
 132×190 mm
 
 Dailininkas Algirdas SteponaviÄius
 |  |  |  | ISBN 978-9955-736-77-6 
 |  |  |  |  
|  |  | 
| Rimtautas Vincentas GibaviÄius |  |  |  | Knygos sudarytoja Ieva PleikienÄ—, katalogo sudarytoja Viktorija AchramenkaitÄ— |  |  |  | Rimtautas GibaviÄius (1935–1993) – Lietuvos grafikas, knygų dailininkas, scenografas, sgrafito meistras. Labiausiai iÅ¡garsÄ—jo estampų ciklu „Vilnius“ (1964–1987) bei sgrafitais Vilniaus universitete: „Devynios mÅ«zos“ (1969) ir „Istoriniai portretai“ (9-asis deÅ¡.). Buvo iÅ¡siskirianti asmenybÄ— menininkų bendruomenÄ—je – ne tik dÄ—l savitos kÅ«rybos, bet ir dÄ—l erudicijos, autoriteto, gebÄ—jimo bendrauti. Albume, skirtame Å¡iam ryÅ¡kų pÄ—dsakÄ… Lietuvos dailÄ—s istorijoje palikusiam kÅ«rÄ—jui, yra įdomiausių jo grafikos kÅ«rinių reprodukcijos, sgrafitų ir scenografijos projektų nuotraukos ir kt. TekstinÄ™ dalį sudaro iÅ¡traukos iÅ¡ paties GibaviÄiaus ir jo biÄiulių pasakojimų bei raÅ¡inių, meno vertintojų straipsnių citatos, taip pat dailininko biografijos metmenys, gausiai iliustruoti dokumentinÄ—mis ir jo darbų nuotraukomis.
 Vertinga knygos dalis – pirmÄ… kartÄ… sudarytas iÅ¡samus GibaviÄiaus kÅ«rybos katalogas.
 
 Kieti viršeliai, aplankas, 270 x 310 mm, 168 p.
 
 Dailininkas Izaokas Zibucas
 |  |  |  | ISBN 978-9955-736-76-9 
 |  |  |  |  
|  |  | 
| DailÄ—s kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas |  | (1903–1954), 2 tomai: t. 1 Portreto eskizas; t. 2 Įžodinto vaizdo meistras |  |  |  | Sudarytoja GiedrÄ— JankeviÄiÅ«tÄ— |  |  |  | DailÄ—s kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas – vienas iÅ¡ talentingųjų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mÅ«sų Å¡alies kultÅ«rÄ… su Vakarais. Kartu tai dar viena tragiÅ¡ko likimo asmenybÄ—, kuriÄ… palaužė politinio emigranto dalia, – panaÅ¡i lemtis iÅ¡tiko daugelį XX a. vidurio įvairių Å¡alių didžiųjų protų. Vorobjovui skirtas dvitomis knyga padeda suprasti ir įvertinti, kuo Å¡is meno žinovas mums aktualus, kodÄ—l jį Å¡iandien norime skaityti ir pažinti. Pirmame tome skelbiami Vorobjovo biografijos metmenys, pateikiamas pluoÅ¡tas asmeninÄ—s ir dalykinÄ—s korespondencijos, Å¡iek tiek sakytinÄ—s istorijos: Romualdo Budrio, RamÅ«no Katiliaus ir Tomo Venclovos prisiminimai, įvairiopai susijÄ™ su Vorobjovo kÅ«rybiniu palikimu.
 Antrame tome skelbiamas Vorobjovo palikimas: daktaro disertacijos ištraukos; plati Henri Focillono veikalo Vie des formes (Formų gyvenimas) recenzija; Vorobjovo knygos M. K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas 1938–1940 m. recenzijos; paties Vorobjovo rašyti dailės istorijos ir kritikos straipsniai; habilitacijos darbas „Modernizmo epocha Europos mene“; Vilniaus temos neskelbti darbai. Šios publikacijos ir apskritai visas Vorobjovo kūrybos palikimas aptariamas šiandienos mokslininkų studijose.
 Yra išsami Vorobjovo bibliografija ir anotuota asmenų bei dalykų rodyklė.
 
 Kieti viršeliai, 160 x 235 mm; t. 1 – 320 p., t. 2 – 472 p.
 
 Dailininkas Gedas Čiuželis
 |  |  |  | ISBN ISBN 978-9955-736 ISBN ISBN 978-9955-736
 
 |  |  |  |  |  |