|
 |
|
| A Small Great Book about Lithuania |
| Maža didi knygelė apie Lietuvą |
|
Šioje mažoje suvenyrinėje knygelėje apie 250 Lietuvos vaizdų: Vilniaus ir kitų miestų panoramų, gatvių, aikščių ir pastatų; turtingo provincijos paveldo – istorinių miestelių, bažnyčių, dvarų; tradicinio gyvenimo būdo akimirkų; švenčių; gamtos – ne tik laukų ir miškų, bet ir augalėlių, gyvūnų nuotraukų, – visa tai, kas čia yra gražiausia, vertingiausia, įdomiausia.
Nuotraukos sudėtos į 9 skyrius (Vilnius, naujoji architektūra, Kaunas ir kiti miestai, provincijos paveldas, šventės, gyvenimas senuosiuose kaimuose, peizažas, gyvoji gamta ir Kuršių nerija), kiekvienas jų pradedamas įvadiniu tekstu.
Nuotraukų autoriai: Arūnas Baltėnas, Ramūnas Danisevičius, Vytenis Jurevičius, Gintaras Karosas, Algimantas Kavaitis, Vytautas Knyva ir kt.
Tekstų autorė Audra Kairienė
Dailininkas Izaokas Zibucas
Kietas viršelis, specialus suvenyrinis maišelis, 100 × 100 mm, 320 p. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (763 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-48-6 (anglų k.)
|
|
 |
 |
|
| Gervėčių Lietuva |
|
| Arūnas Baltėnas, Saulė Matulevičienė, Vykintas Vaitkevičius |
|
Vos 60 km į rytus nuo Vilniaus esantis Gervėčių miestelis ir aplinkiniai Miciūnų, Gudininkų, Gėliūnų, Rimdžiūnų, Petrikų, Kerplėšinės, Girių, Knistuškių, Milcėjų, Pelegrindos, Galčiūnų, Mockų kaimai – iki šiol tebegyvuojanti didžiausia lietuviška sala Baltarusijoje. Gervėtiškių gyvensena, papročiai, tarmė dėl slavų kultūros apsupties tarsi užsikonservavo ir iki šių dienų išlaikė daug archajiškų bruožų. Gervėčių kraštas daugeliui tebėra paslaptingas ir tolimas pasaulis, tarsi mitinė sala – tiesa, dabar ta sala atskirta nuo Lietuvos jau ne vien valstybinės, bet ir išorinės Europos Sąjungos sienos.
Vilniaus universiteto inicijuotos kompleksinės ekspedicijos dalyviai 2010–2012 m. aplankė daugiau nei šimtą lietuviškai kalbančių Gervėčių salos gyventojų. Šiame albume – per tuos porą metų užfiksuota Gervėčių Lietuvos istorija ir šiandiena, kasdienybė ir šventės.
163 spalvotos ir 45 nespalvotos (šeimų albumų) nuotraukos, du ižanginiai tekstai, kaimų aprašai, vietos tarme užrašytos istorijos, įžangos santraukos vertimas į anglų kalbą, du istoriniai ir šiuolaikinis žemėlapiai.
Nuotraukų autorius Arūnas Baltėnas
Tekstų autoriai Saulė Matulevičienė, Vykintas Vaitkevičius
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 205 × 225 mm, 256 p. |
|
ISBN 978-9955-736-52-3 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Šiapus ir anapus Vilniaus vartų |
| Veidai ir vaizdai |
|
| Gražina Mareckaitė |
|
Knygoje skelbiami autentiški trečiosios vilniečių kartos atstovės teatro kritikės ir istorikės, dramaturgės, aktyvios Vilniaus istorinio paveldo gynėjos Gražinos Mareckaitės pasakojimai apie gyvenimą prieškario ir pokario Vilniuje. Tai iš tėvų girdėtos ar pačios autorės patirtos istorijos iš šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių – gyvenimo romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ir Pavilnio apylinkėse.
Leidinį iliustruoja autorės šeimos albumo, taip pat Vilniaus fotografų nuotraukos, kuriuose pažįstamas miestas ir jo žmonės pamatyti ir įamžinti ypatingu kampu.
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Jan Bułhak, Ipolitas Cieška,
Józef Czechowicz, broliai Czyżai, Jerzy Hoppen, Abdon Korzon,
Raimondas Paknys, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Pusminkštis viršelis, 171 × 233 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-49-3 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Žemaitija |
| Moderni vėlyviausio Europos Krikšto atmintis |
|
Žemaitijos Krikšto 600 metų jubiliejui skirtas gausiai iliustruotas leidinys.
Knygoje glaustai išdėstyta Žemaitijos krikščionėjimo istorija, pristatytas šio krašto katalikiškasis paveldas. Išsamiai aptartas ir parodytas šiai datai skirtas dailės kūrinys – Petro Repšio sukurtas Varnių katedros antepedijus.
Teksto autorė Irena Vaišvilaitė
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Raimondas Paknys
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 225 × 225 mm, 96 p.
Išleista Telšių vyskupo Jono Borutos SJ iniciatyva |
|
ISBN 978-9955-736-51-6 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-50-9 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva |
| Draugų atsiminimai |
|
| Sudarė Ramūnas Katilius |
|
Ši knyga – apie didįjį XX a. poetą, Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, jo ryšius su Lietuva, lietuviškąją tematiką jo kūryboje. Poetas ne kartą lankėsi Lietuvoje, turėjo čia artimų draugų ir, pasak prezidento Valdo Adamkaus, jautė „palankumą ir dėkingumą [Lietuvai], tikriausiai už tai, kad itin nepalankiais sau laikais, kai sovietinės sistemos buvo šmeižiamas ir teisiamas, Lietuvoje rado tam tikrą dvasinės ramybės salą. [...] jo meilė Lietuvai nuolat plėtėsi, nuo kelių artimų žmonių – Vilniaus miestui, Lietuvos pajūriui, tada – mūsų valstybei ir tautai, mūsų istorijai ir kultūrai.“
Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva – tai draugų pagarbos duoklė poeto atminimui. Į knygą sudėti Brodskio bičiulių – lietuviškųjų ir kitų, kurių ryšio su poetu trečiasis dėmuo kadaise buvo Lietuva, – atsiminimai. Dviejų dešimčių rašytojų, mokslininkų, muzikantų, režisierių ir kt. iš Vilniaus, Varšuvos, Peterburgo, Maskvos, Londono, Niu Heiveno, Naujojo Orleano rašiniuose atgyja poeto kūrybinė biografija ir drauge svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapas. Pasakojimus iliustruoja unikalios nuotraukos, eilėraščių faksimilės ir Brodskio piešiniai iš vilniečių Elės ir Ramūno Katilių archyvo. Šią plačią laikotarpio ir visuotinę reikšmę įgijusių asmeninių ryšių panoramą siūlome visiems, kas domisi poeto gyvenimu.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 143×215 mm, 448 p. |
|
ISBN 978-9955-736-45-5 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos medinės bažnyčios |
|
| Raimondas Paknys, Dalia Vasiliūnienė |
|
Nepaisant unifikuojančio Vakarų meninių stilių ir sakralinės dailės kanonų poveikio, Lietuvos medinės šventovės yra labai savitos. Jų unikalumą formavo parapijos ir šalies įvykiai, bažnyčios globėjų bei fundatorių ambicijos ir meninis skonis, meistrų profesinės galimybės ir meninė išmonė.
Daugelis seniausių ir gražiausių, daugiausia dailės paveldo turinčių Lietuvos medinių bažnyčių yra Žemaitijoje – Beržore, Degučiuose, Lioliuose, Pikeliuose, Plateliuose ir kitur. Turtingesnėms parapijoms ar vienuolijoms priklausiusios sudėtingesnio plano bei tūrio bažnyčios (Lauksodžio, Alsėdžių) statytos gerai įgudusių, gal ir iš toliau atvykusių profesionalių statytojų, jų interjero įranga nepriekaištingo meninio lygio. Užnemunės ar ankstesnėse Vilniaus vyskupijos ribose esančios senosios medinės bažnyčios (Griškabūdžio, Prienų, Šešuolių, Tabariškių) artimesnės stilinei mūrinei architektūrai – jas veikiausiai projektavo Vilniaus regione dirbę profesionalūs architektai, statė ir puošė patyrę meistrai.
Leidinio autoriai siekė sukurti knygą, kurioje atsiskleistų įspūdingi, bet ir neįprasti gražiausių šventovių vaizdai. Todėl čia ne tik bendri eksterjero ir interjero vaizdai, bet ir daugybė dažnai nepastebimų dalykų: unikalūs altorių, sakyklų, vargonų dekoro drožiniai, kolonų, sienų, lubų fragmentai, išlaikę kirvio žymes, saviti rakursai, padedantys pajusti medinių šventyklų žavesį.
Išdėstyti svarbūs pristatomų bažnyčių istorijos momentai, aptarti eksterjero ir interjero bruožai, svarbiausieji dailės paminklai. Yra įžanginis straipsnis.
Aprašytos ir nufotografuotos 47 Lietuvos medinės bažnyčios.
Knygą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas.
Atskiri leidiniai lietuvių ir anglų kalba.
Kietas viršelis, aplankas, 270×310 mm, 240 p. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (873 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-43-1 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-42-4 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos notariato istorija |
|
| Sudarė Jolanta Karpavičienė |
|
Knygoje skelbiami Europos ir Lietuvos mokslininkų straipsniai, kuriuose aptariama mūsų valstybės notariato raida, lyginant ją su šios institucijos plėtra Europoje ir susiejant su bendresniais valstybės bei teisės kūrimo, rašto bei dokumentų kultūros sklaidos mūsų šalyje reiškiniais.
Norbertas Kerskenas nagrinėja lotyniškojo notariato klostymosi viduramžių Europoje procesą. Rimvydas Petrauskas aptaria rašto ir raštinių kultūros ištakas bei plėtrą pirmaisiais LDK istorijos šimtmečiais. Irena Valikonytė atskleidžia dokumento „notarėjimo“ tendencijas ir nagrinėja notariato instituto genezę bei raidą iki XVI a. vidurio. Jolantos Karpavičienės straipsnyje notariato sklaida detalizuojama aptariant Magdeburgo teisės recepciją. Analizuodama LDK pavieto žemės ir pilies teismų veiklą Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atveria notariato istorijos tėkmę poliublijiniu laikotarpiu. Adamas Stankevičius susitelkia į Lietuvos Vyriausiajame Tribunole XVIII a. 8-ajame dešimtmetyje nagrinėtą konkrečią bylą. Notariato raidą XIX–XXI a. politinių bei ideologinių pokyčių kontekstuose išsamiai nagrinėja Lietuvos teisės istorijos ir notariato specialistai. Mindaugas Maksimaitis aptaria notariato įstatymų Lietuvoje raidą iki 1940 m., sovietmečio notariatą – Vytautas Nekrošius. Šis autorius drauge su Mindaugu Stračkaičiu išsamiai analizuoja notariato reorganizavimą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pristato dabartinę notarų veiklą apibrėžiančius įstatymus, aptaria notariato raidos perspektyvas.
Leidinys iliustruotas dokumentais – kai kurie jų Lietuvoje skelbiami pirmą kartą – iš įvairių šalių archyvų, kita istorine bei šiuolaikine vaizdine medžiaga.
Išleista Lietuvos notarų rūmų iniciatyva ir lėšomis.
Kietas viršelis, aplankas, 170×240 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-44-8 (lietuvių k.)
|
|
|
|
|
