|
 |
|
| Žemaičiai |
| Gyvenimai ir šventės |
|
| Arūnas Baltėnas, Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė |
|
Žemaitija – labai savita Lietuvos dalis. Išskirtiniai čia ne tik žmonės, jų gyvenimo būdas, kultūrinės tradicijos, kraštovaizdis bei dialektai, bet ir atkalios pastangos išsaugoti tą išskirtinumą.
Kaip rašoma įžangoje, su „senesniųjų laikų gyvenimu šiandieninių šeimynų pasaulį jungia paveldėta namų aplinka su koplytėlėmis kiemuose, sodnais, šuliniais, skiedriniais stogais, duonkepėmis krosnimis. Tie patys, tik jau kitais padargais dirbami laukai. Prisimenama ir kartojama duonos, pyragų ir vėdarų kepimo tvarka, skerstuvių papročiai.“
Tačiau papročiai ir šventės patiria įdomių moderniųjų laikų pokyčių. Kinta ir tradicinė gyvensena, buitis, interjerai, mainosi įprasta žmonių veikla. Visa tai buvo stebima ir fotografuojama keletą metų, kol susiklostė šis pasakojimas.
Skuodo, Plungės, Kretingos ar Telšių kraštų žemaičiai seniai įpratę, kad jų sava tarme kalbančių kitų Lietuvos regionų gyventojai nesupranta. Todėl ir šion knygon sudėti jų autentiški pasakojimai, užrašyti tose vietose, kur buvo fotografuojama, – apie gyvenimą ir darbus, sapnus ir išdaigas, vaikų žaidimus ir pareigas, velnio ir kauko pinkles, apie bendruomenės papročius ir gamtą, apie tremtį, vokietmetį, kolchozų laikus – perrašyti ir bendrine kalba.
Yra tarmybių žodynėlis. Įžangos santrumpa, nuotraukų pavadinimai ir informacija apie autorius išversta į anglų kalbą.
Dailininkas Izaokas Zibucas
Visos nuotraukos spalvotos
Kietas viršelis, 240×228 mm, 224 p.
|
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (710 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-40-0 (lietuvių k.)
|
|
 |
 |
|
| Stanislovas Kuzma |
|
Pirmas leidinys, kuriame apžvelgiamas vieno žymiausių šiuolaikinių skulptorių kūrybinis kelias.
Viešose vietose esančios Stanislovo Kuzmos skulptūros –„Mūzų šventė“, „Versmė“ (Vilnius, Nacionalinis dramos teatras), „Pieta“ (Vilnius, laisvės gynėjų memorialas Antakalnio kapinėse), Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras (Panevėžys), „Šaulys“ (Šiaulių Saulės laikrodžio aikštė), grupė skulptūrų Juknaičiuose ir kt. – padėjo formuoti jau keleto kartų estetinį skonį, įėjo į Lietuvos skulptūros aukso fondą. Albume publikuojama ne tik šių, bet ir daugybės kitų įvairių žanrų skulptoriaus kūrinių nuotraukos: ir visuomenei prieinamos antkapinės skulptūros (rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, kompozitorei Konstancijai Brundzaitei, dainininkei Birutei Almonaitytei ir kt.) bei skulptūros bažnyčiose (Elektrėnuose, Nidoje, Kiaunoriuose, Kolainiuose, Vilkaviškyje), ir mažai kam žinomos mažosios skulptūros, plačiai pasklidusios Lietuvoje ir pasaulyje.
Rengiant leidinį fotografas Arūnas Baltėnas drauge su skulptoriumi apkeliavo Lietuvą, nufotografavo visas pasiekiamas skulptūras. Dalis šių nuotraukų skelbiamos albume ir atskleidžia didelį skulptoriaus talentą, nepaprastą darbštumą, originalų stilių.
Skelbiamas pluoštas paties Stanislovo Kuzmos pasvarstymų ir atsiminimų, dokumentinių nuotraukų.
Įžangos autorius Kęstutis Šapoka
Dailininkas Izaokas Zibucas
Fotografas Arūnas Baltėnas
Kietas viršelis, aplankas, 270×310 mm, 156 p. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (934 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-41-7 (lietuvių k.) /parduota/
|
|
|
 |
|
| Lietuva |
| Kraštovaizdis ir architektūra |
|
| Raimondas Paknys |
|
Puikios estetinės ir techninės (fotografuota 100x120 mm plokštelėse) kokybės nuotraukų albumas.
Vaizdai knygoje sugrupuoti keturiomis temomis:
– Vilnius: Europos centro miestas,
– kraštovaizdis: žemės ir dangaus peizažai,
– miestai ir miesteliai: krikščionybės, dvarų ir pirklių palikimas,
– Kuršių nerija: „Žadą užgniaužianti pirmykštė didybė...“.
Kiekviena tema pradedama įžanginiu rašiniu.
Vilniui skirtame skyriuje – žymiausių miesto architektūros paminklų išorės ir vidaus nuotraukos, gatvelių vaizdai, panoramos. Kraštovaizdžio skyriuje – gamtiniai ir kultūriniai peizažai, didžiausios traukos vietos. Miestų ir miestelių skyriuje – Kauno, Kėdainių, miestelių ir bažnytkaimių, dvarų ir bažnytėlių vaizdai. Albumas baigiamas egzotiškomis Kuršių nerijos nuotraukomis.
Tekstų autorė Audra Kairienė
Dailininkas Izaokas Zibucas
3 variantai: lietuvių, anglų ir rusų k.
Visos nuotraukos spalvotos
Kietas viršelis, aplankas, dėklas, 156 p., 270×310 mm |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (569 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-37-0 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-38-7 (rusų k.)
ISBN 978-9955-736-39-4 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Vilnius: asmeninė istorija |
|
| Tomas Venclova |
|
Tai trečioji poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knyga apie Vilnių. Ji turi kai ką bendro su ankstesnėmis – Vadovu po miestą ir Vilniaus vardais, tik čia pasakojimas apie miestą kur kas laisvesnis, eseistinis. Tai erudito, objektyvaus pasakotojo, nestereotipinio įvykių vertintojo išdėstyta kultūrinė Vilniaus istorija.
Aprėpta visa Vilniaus chronologija – nuo įkūrimo iki tragiškojo 1991-ųjų sausio. Įžanginis skyrelis „Kraštas ir tautos“ daugiausia skirtas amžinajam Vilniaus „tautiškumo“ klausimui, tolesniuosiuose – „Pagonybė ir krikščionybė“, „Renesansas ir barokas“, „Universitetas ir getas“, „Sarmatai, klasikai ir romantikai“ ir kt. – kalbama apie lemtingus įvykius, tų įvykių priežastis ir poveikį, apie miesto istoriją kūrusias asmenybes.
„[...] Vilnius – amžinas pakraštys ir paribys, ekscentriškas, kaprizingas, netaisyklingas miestas, – rašo Tomas Venclova, – su keista praeitimi, pažeidžiančia logikos ir tikimybės dėsnius. [...] Žinau, kad mano miesto tikroji praeitis yra žmonės, apie kuriuos stengiausi papasakoti – tie, kurie jį statė, gynė nuo negandų, jungė su pasauliu ir pagaliau sutapo su Vilniaus medžiais ir mūrais, su jo šlaitais, šešėliais ir žvaigždėmis. Jie nebuvo panašūs vieni į kitus, dažnai nesutarė, bet kaip tik jie padeda gyventi trumpoje man skirtoje laiko atkarpoje, kol irgi nueisiu į praeitį.“
Pasakojimo fonas knygoje – autoriaus gyvenamuoju laiku, daugiausia sovietmečiu, darytos Arūno Baltėno, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko, Mečislovo Sakalausko, Kęstučio Stoškaus ir kt. Vilniaus nuotraukos.
32 nuotraukos
Kietas viršelis, 145×215 mm, 200 p. |
|
ISBN 978-9955-736-35-6 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Birutė Stančikaitė |
|
| Sudarė Ramutė Rachlevičiūtė |
|
Lietuvos dailės klasikės, vienos žymiausių estampo kūrėjų albumas. Reprodukuojami svarbiausieji Birutės Stančikaitės kūriniai: nuo preciziškųjų XX a. 8-o dešimtmečio gamtovaizdžių ir miestovaizdžių, iki brandžiųjų estampų ir tapybos.
Stančikaitės estampai tapybiški, kruopščiai detalizuoti. Romantinį jaunystės polėkį brandos metais pakeitė meditatyvus, santūrus lyrizmas, atsirado spalva, grafikė ėmėsi ir tapybos. Dailininkė nuolat dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, ne kartą apdovanota diplomais ir premijomis. Jos kūrinių turi Lietuvos, Argentinos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos muziejai.
Yra svarbiausių gyvenimo ir kūrybos datų, kūrinių, publikacijų sąrašai, be to, reziumė ir ilustracijų sąrašas anglų kalba.
Knygos dailininkas Izaokas Zibucas
79 reprodukcijos, 13 dokumentinių nuotraukų
Kietas viršelis, aplankas, 144 p., 275×310 mm |
|
ISBN 978-9955-736-34-9 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Vilnius: miesto portretas |
| Nuotraukų ir tekstų rinktinė |
|
Knygoje sudėtos XIX–XXI a. Vilniaus nuotraukos ir miestui skirti tekstai, kurių ankstyviausias yra 1323 m. Gedimino laiškas.
Vytautas Augustinas, Arūnas Baltėnas, Alfonsas Budvytis, Janas Bułhakas, Tyburcijus Chodżko, Józefas Czechowiczius, Romanas Lorancas, Alteris Kacyzne ir daugelis kitų meistrų fotografavo tas pačias Vilniaus gatves, bažnyčias, aikštes, kvartalus, panoramas. Albume jų nuotraukos sudėtos grupuojant pagal objektus ir paisant estetinės logikos.
Greta – esė apie Vilnių (Tomo Venclovos, Czesławo Miłoszo ir kt.), kelionių vadovų (pradedant Adamu Honoriu Kirkoru), atsiminimų (Lucy S. Dawidowicz, Alfredo Döblino, Josepho Franko ir kt.), kelionių įspūdžių (Keitho Chestertono, Annos Dostojevskajos ir kt.), laiškų (Žemaitės, Georgo Forsterio ir kt.) ištraukos, Vilniui skirtos eilės.
Įžanginiuose puslapiuose – tekstai Vilniaus gyventojų kalbomis (lietuvių, lenkų, lotynų, jidiš, rusų, baltarusių).
Sudarytojai: Izaokas Zibucas, Raimondas Paknys
Tekstus parinko ir parengė Audra Kairienė
2 variantai: lietuvių ir anglų kalbomis
240 nuotraukų
Kietas viršelis, aptrauktas drobele, dėklas su aplikacija
Spauda 5×5, formatas 250×320 mm, 360 p.
|
|
ISBN 978-9955-736-31-8 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-32-5 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Vilniaus vardai |
|
| Tomas Venclova |
|
Tai anksčiau išleisto to paties autoriaus vadovo po Vilnių tęsinys – biografijų rinkinys, savotiška įžymiųjų vilniečių enciklopedija, knyga apie garsius žmones, palikusius pėdsaką Vilniaus istorijoje.
Chronologinės ribos – nuo Lietuvos karaliaus Mindaugo iki paskutiniojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio Czesławo Miłoszo. Apie daugelį aprašomų asmenų autorius surado retesnės informacijos, gyvų detalių. Išlaikytas nešališkas santykis, nestereotipinis vertinimas.
Devyniuose knygos skyriuose – per 550 biografijų, iliustruotų portretais, Vilniaus vaizdais, paminklų, memorialinių vietų, atminimo lentų nuotraukomis, leidinių, dailės kūrinių reprodukcijomis ir kt.
Minkštas viršelis, 336 (angl. 350) p., 212x140 mm |
|
ISBN 9986-830-96-6 (lietuvių k.) /parduota/
ISBN 978-9955-736-22-6 (anglų k.)
|
|
|
|
|
